Su draugais nuėjom prie Vilnelės pasėdėt,
Pažiūrėt į dangų aukščiausią
Ir į kalną užlipę buvom visi:
Ten, kur stovi trys kryžiai Olandų.
Po to vaikščiojom vėl giliai po miškus
Ir šventyklą, aišku, aplankėm.
Pasirodo, dar vis ten rusena ugnis
Ir dar girdisi jūsų maldos.
Vilniau, mano Vilniau,
Tavo bokštų grožio ir stogų
Visas miestas pilnas –
Nepamiršim jų.
O ryte anksti, kai nušvinta skliautai
Ir iš lėto atbunda padangės,
Tavo pasaką, Vilniau, su meile geriu
Ir grožiuos žmonių tavo vaibu,
Kol šešėliais pasidengia gatvių aidai
Ir ramybė mus vėl aplanko.
Kai tave sutinku visai nelauktai,
Nusišypsom – ir laimė iš karto.
Vilniau, mano Vilniau,
Tavo bokštų grožio ir stogų
Pokštaut aš nedrįsčiau,
Bet šventai tikiu.
Dar vingiuoja tolyn tavo takas Nerim,
Susitiksime vėl Vingio parke.
Kai iškelsim rankas, susikibsim visi
Ir sukauksime tavąjį vardą.
Vilniau, mano Vilniau,
Tavo bokštų grožio ir stogų
Visas miestas pilnas –
Nepamiršim jų.
Vilniau, mano Vilniau,
Tau eiles rašau.
Supratau, kad myliu
Ir lengvai ilgiuos jau.
Dainos autorius – Tautvydas Augustinas – BALTASIS KIRAS. Instrumentinė versija – KAUNO BIGBENDAS, vyr. dirigentas – Jievaras Jasinskis. Aranžuotė – Jievaras Jasinskis. Garso įrašas – MAMA STUDIOS: Vytautas Bedalis, Arūnas Zujus. Partneris – koncertinė įstaiga KAUNO SANTAKA. Elektroninės versijos autorius – Tautvydas Augustinas – BALTASIS KIRAS.
pasveikink
istorija
2017
2018
2019
2020
2021
2022
2023
Apie
Vilniaus 700 metų jubiliejui pradėjau ruoštis jau seniai. Gerai prisimenu, kai pirmąkart garsiai pasveikinau didįjį brolį su gimtadieniu: įteikiau kepurėlių „KNS❤️VLN“ ir pakviečiau atvykti į svečius. :)
Atrodo, staigmena pavyko. Jis gerokai nustebo, nes pats iki tol gimtadienius kažkodėl minėdavo vasarą. Atšventėme neplanuotai, bet labai smagiai!
Po metų vėl susitikome – pagaminau šventinę vakarienę. Nuo to laiko žiemiški sveikinimai kartojosi kiekvienų metų sausį. Linksmai, draugiškai, su šiltomis dovanomis ir nuoširdžiais linkėjimais. Ech, yra, ką prisiminti.
700 – ypatinga proga. Jai artėjant, nuvykau į sostinę – ilgai vaikščiojau senamiesčiu, stabtelėjau prie Vilnelės, užsukau į Trijų kryžių kalną, grožėjausi tuo nepakartojamu peizažu. Ir vis mąsčiau, kuo galėčiau pradžiuginti šįkart.
Visa tai, ką patyriau ir pamačiau, sudėjau į dainą. Tegul ši dovana, kaip tas Baltasis Kiras, skrenda ir skamba plačiai virš Tavo bokštų ir stogų…
